truktelti

trùktelti, -ia (-i, -na OG352), -ėjo 1. Prn žr. 1 truktelėti 1: Trùktelk mane ką meluojant KŽ. Kap trùktelė[jo] až rankos OG352. Kalvaratas kai trùktels, tai ir padaro persliekę Prng. Vilkas kap trùktels uodegą i attraukė Dsn. Išlekia su zvanuku, kap trùktelna, katras šone, tai žino, kad jau pamoka Dsm. 2. tr. kiek patraukti, patempti paskui save: Dzūkijoje tebėra paprotys: jaunoji, išeidama iš užstalės, truktelia paskui save staltiesę rš. Buvęs vienas bernas labai stipras, kai trukteldavęs atapakalius jaučius, visą jungą pasodindavęs LTR(Ds). 3. žr. 1 truktelėti 4: [Trakimas,] pats nesuprasdamas kodėl, trukteli pečiais, plėsteli rankom V.Bub. 4. žr. 1 truktelėti 7: Rozą kitąkart trùktels [dūmą], nusispjauna ir vėl žinda [pypkę] Prng. 5. tr., intr. kiek išgerti (skysčio): Gal nori pienuko trùktelt? Kt. Ateina man eilė truktelti iš gertuvės rš. ║ Šn žr. 1 truktelėti 8: Anas te ažejo, te kokios macnos [degtinės] trùktelė[jo] Ml. Jis tankiai trùktelia Kt. Truktelkim po lašeliui Vdš. Vynuogių konjako (vyno) yra: kai trùktels gerai, ir vaikščios girti Aln. 6. tr. uždainuoti, užtraukti: Kai jau trùktelsim dainą, tai jau už vandenų girdėt Dg. 7. intr. impers. prapliupti lyti: Koks mažiukas [debesis] iškils, kad trùktels – net balos Iš.